Ilgą laiką profesinis mokymas buvo vertinamas gana skeptiškai, tačiau šiandien jis gana sparčiai populiarėja. Profesinį mokymą renkasi ne tik pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, bet ir universitetines studijas baigiantys absolventai. Darbo rinkoje specialybę turintis asmuo neretai vertinamas labiau nei studentas, įgijęs teorinių žinių, tačiau niekuomet jų nepritaikęs praktikoje. Profesinis mokymas jau seniai yra ypatingai vertinamas Vakarų šalyse, o klestint įvairioms pramonės sritims, šios tendencijos pamažu atkeliauja ir į Lietuvą.
Nors dauguma jaunų žmonių vis dar tiki, kad profesinis mokymas yra skirtas asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų ar protinių negalių, statistika rodo visai kitus duomenis – daugiau nei 50 proc. asmenų, baigusių profesines mokyklas, įsidarbina. Be to, šiandien profesinės mokyklos savo mokiniams gali pasiūlyti ne tik jaukią mokymosi aplinką, bet ir praktiką, kuri atliekama naudojantis moderniausiomis priemonėmis.
Nuolat besikeičiančioje ir atsinaujinančioje darbo rinkoje, asmenys, kurie jau ilgus dešimtmečius dirba vienoje ar kitoje įmonėje, nusprendžia profesinio mokymo įstaigose įgyti daugiau įgūdžių ar tobulinti savo kvalifikaciją. Profesinis mokymas yra orientuotas į įvairias verslo sritis (grožio, švietimo, statybos, sveikatos, socialinės gerovės ir pan.), todėl moksleiviai gali rinktis iš įvairiausių profesijų: kirpėjo, siuvėjo, renginių organizatoriaus, staliaus, apsaugininko, auklės, suvirintojo ir t. t.
Užsienio ir Lietuvos verslininkai šiandien labiausiai domisi logistikos įmonėmis ir įmonėmis, kurių interesų sritis – baldų gamyba, todėl vis daugiau jaunų žmonių renkasi baldžiaus profesiją (daugiau skaitykite paspaudę čia). Baldų gamyba – nuolat auganti ir besiplečianti pramonės sritis, visuomet ieškanti profesionalių ir atsakingų darbuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Moksleiviai, nusprendę įgyti baldžiaus profesiją, mokosi bendrųjų dalykų (dorinio ugdymo, valstybinės kalbos kultūros ir specialybės kalbos, menų ir meninės raiškos, estetikos, kūno kultūros, civilinės saugos ir pan.) bei specialybės dalykų (baldų konstrukcijos, paskirties ir gamybos technologijų, elektrotechnikos, braižybos, dizaino pagrindų ir kompiuterinės grafikos, žaliavų, medienos apdirbimo technologijų, klijavimo, faneravimo ir apdailos technologijų, apmušimo ir apdailos darbų technologijų, baldų gamybos defektų šalinimo, baldų taisymo ir restauravimo, ekonomikos ir verslo pagrindų ir pan.). Be to, mokymo įstaigose įgyjama ir praktinių gebėjimų – praktikos atliekamos mokyklų dirbtuvėse, lentpjūvėse ir įmonėse, kurių pagrindinė veiklos sritis – baldų gamyba.
Asmuo, įgijęs baldžiaus kvalifikaciją, turi gebėti suprasti darbo brėžinius, braižyti eskizus, pasirinkti tinkamas medžiagas bei furnitūrą, gaminti kokybiškus baldus, užtikrinti gerą baldų gamybos eigą, šalinti baldų gamybos defektus, išmanyti ekonomikos ir verslo pagrindus, darbų saugos reikalavimus. Asmuo turi mokėti dirbti atsakingai, kruopščiai ir savarankiškai, organizuoti savo darbą, gebėti tinkamai bendrauti su klientais ir kolegomis.
Profesinis mokymas – vis labiau populiarėjanti mokymo sritis, padedanti jauniems žmonėms atrasti jų pomėgius ir galimybes atitinkantį darbą – profesinės mokyklos siūlo įvairiausias specializacijas, kurios kiekvienam padės save realizuoti. Šiandien viena labiausiai klestinčių sričių – baldų gamyba. Profesinį mokymą turėtų rinktis ir tie, kuriems trūksta žinių, būtinų jų darbui, kadangi darbo rinkoje visuomet labiausiai vertinami tie, kurie stengiasi prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių darbo sąlygų.
