Vitrinose mirgant ne tik kalėdinėms lemputėms, bet ir akcijoms ar specialiems pasiūlymams, dažnas paklausia savęs, kaip geriau įsigyti didesnį pirkinį – mėnesį kitą taupyti ar pasiskolinti. Kaip atskleidžia vieno Lietuvoje veikiančio specializuoto paskolų banko užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa, skolintis rimtam pirkiniui, užuot taupęs, ketintų beveik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Tačiau paskolos motyvus lemia ne tik finansinė padėtis, bet ir kartų skirtumai ar antros pusės norai.
Jaunesni – nekantresni
Kaip liudija apklausos rezultatai, noriausiai skolintųsi Lietuvos gyventojai, kuriems dabar 30–39 metai (48,4 proc. visų amžiaus grupės atstovų). Nedaug nuo jų atsilieka jaunesni nei 29-erių asmenys (44,9 proc.), o štai nuo 40 metų skolinimasis menksta užleisdamas vietą taupymui. Iš 60–69 metų asmenų paskolą rinktųsi tik 10,6 proc.
Anot gydytojo psichiatro, psichoterapeuto Olego Lapino, tai natūralu, mat jau kuris laikas visuomenė nebėra orientuota į ilgalaikį produktą – ypač tai pasakytina apie jaunąją kartą. Būtent dėl to dabartinis jaunimas, kai jam bus penkiasdešimt ar daugiau, savo požiūriu į skolinimąsi gerokai skirsis nuo tėvų ir senelių – jaunystės laikotarpiu kaupiasi didesnė dalis mūsų įpročių ir pažiūrų.
Tie, kam dabar 30–39-eri, savo vaikystę ar jaunystę praleido kaip tik ant ribos, kada nepriteklių netikėtai pakeitė prekių gausa. Milžinišką pasiūlos šuolį lydėjo ir visiškai nuvertėjusios jų tėvų ir senelių dar sovietmečiu kauptos santaupos, tad visos aplinkybės tiesiog stumte stūmė ne taupyti, o pirkti čia ir dabar. O. Lapino spėjimu, būtent todėl pagal skolinimosi intencijas šį amžiaus grupė ir pirmauja dabar. Taip pat būtina pastebėti, kad šio amžiaus žmonės dabartiniu metu yra ekonomiškai aktyviausi ir uždirba daugiausiai.
Skirtingi prioritetai
Banko vadovas Rolandas Norvilas pastebi, kad, priklausomai nuo amžiaus skiriasi ir motyvai, kodėl žmonės renkasi skolintis, o ne taupyti. Emocinį „noriu geriau gyventi“ dažniau rinkosi jaunesni nei 29-erių metų amžiaus, o labiau pasvertas „skolinuosi todėl, kad norimam daiktui ilgai taupyčiau“ būdingesnis peržengusiems 40 metų ribą.
„Skirtingų kartų atstovai turi ir savus pirkimų prioritetus. Jaunimui, kuris paprastai dar neturi rimtų įsipareigojimų, populiariausias pirkinys – automobilis. 30–39-erių metų asmenys įprastai jau yra sukūrę šeimą, įsigiję būstą, tad jų prioritetu tampa baldai ar buitinė techniką. Atitinkamai iš apklausos matome, kad 50–69-erių metų asmenys dažniausiai svajoja apie būsto remontą, kuriame, greičiausiai, gyvena jau ilgą laiką“, – pastebi R. Norvilas.
Imant visus apklausos dalyvius, paskolai, skirtai buto įrengimui ar atnaujinimui, pirmenybę skyrė daugiau nei trečdalis respontendų; ši paskirtis aplenkė net didžiąją lietuvio meilę – nuosavą automobilį. Psichiatro, psichoterapeuto O. Lapino teigimu, greičiausiai šį pasirinkimą lemia nuomonė, kad būsto išvaizda – tai žmogaus statuso draugų ir kaimynų akyse klausimas. Būtent todėl buto remontas suvokiamas kaip savotiškas garbės reikalas.
Svarbus faktorius – santykių statusas
Psichiatro, psichoterapeuto O. Lapino nuomone, moterys, kaip giminės tęsėjos iš prigimties yra apdairesnės ir dažniau pagalvoja apie galimas pasiskolinimo pasekmes: „Juk greiti sprendimai ir pirkimai paprastai slepia didesnę riziką. Beje, statistika taip pat byloja, kad moterys, prieš pasiskolindamos, geriau pasveria savo galimybes.“
Pasak R. Norvilo, iš apklausos rezultatų matyti, kad vyrų ir moterų skolinimosi motyvacija šiek tiek skiriasi. Jei 50,4 proc. vyrų skolinasi dėl to, kad gyventų geriau ir norimą daiktą turėtų dabar, tai 54,3 proc. moterų skolinasi suprasdamos, kad negali leisti sau norimo pirkinio iš karto, o taupymas užimtų per daug laiko.
„Regis, santuokoje moterų apdairumas gerokai nugesina vyrų impulsyvumą. Juk dėl pirkinių, ypač stambesnių, paprastai sutuoktiniai tariasi tarpusavyje. Tai patvirtina ir apklausa: tarp vedusių ar ištekėjusių apklausos dalyvių populiaresnė buvo ne emocinė, o labiau pasverta skolinimosi motyvacija „jei nesiskolinčiau, tektų ilgai taupyti“ (59 proc. visų šios grupės respondentų). Emocinį skolinimosi pateisinimą dažniau rinkosi nesusituokę asmenys. Beje, jie dažniau nei kiti nurodė ir tai, kad gyventų geriau, nusipirkę automobilį, kai susituokusiųjų prioritetu buvo būsto remontas“, – apibendrina R. Norvilas.
Pajamų ir miestų įtaka
Tyrimo rezultatus nagrinėjant per turtinės padėties prizmę, nesunku pastebėti, kad skolinimasis, kaip opcija norimam daiktui įsigyti, dažnėja augant asmens pajamoms.
„Daugiau uždirbantys žmonės įprastai turi ir daugiau poreikių, be to, didesnės pajamos leidžia lengviau planuoti kasmėnesines įmokas. Iš apklausos matome, kad noriai skolintųsi tie, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro 600 eurų ir daugiau (30,5 proc. visų šios grupės respondentų)“, – teigia R. Norvilas.
Apklausos duomenimis, mažiausiai svarstančių apie vartojimo kreditą buvo tarp tų respondentų, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį sudaro 201–300 eurų (17 proc.). Tiesa, skolinimosi opcija netikėtai auga pas tuos, kurių pajamos per mėnesį neužkopia aukščiau 200 eurų (22,5 proc.). Tokį reiškinį psichiatras, psichoterapeutas O. Lapinas vadina tam tikru „mažai uždirbančio žmogaus avantiūrizmu“: „Nedaug uždirbantys nuolat patiria didelį spaudimą iš aplinkos: miestas pilnas žvilgančių automobilių, kyla nauji namai, parduotuvėse žmonės stumia prekių prikrautus vežimėlius, spaudinėja naujus išmaniuosius telefonus. Viso to fone mažiau uždirbantys asmenys jaučiasi menkesni ir todėl stengiasi tapti tokiais „kaip visi.“
Visgi minimas noras nereiškia, kad pastarosios grupės atstovai negalvoja prieš skolindamiesi. Net 65,5 proc. iš jų skolinimąsi motyvavo tuo, kad negali tokio pirkinio leisti sau iš karto, o taupyti reikiamą sumą tektų ilgai. O štai tų respondentų, kurių pajamos viršija 600 eurų, sprendimas imti paskolą yra labiau grįstas emocija „noriu gyventi geriau“.
Nenuostabu ir tai, kad skolinimosi sostine tapo šalies sostinė Vilnius. Aukšta vietinio ir tarptautinio verslo koncentracija, didesnės algos, daugybė gero gyvenimo pavyzdžių Vilniaus gatvėse daro savo – net 31,7 proc. respondentų vilniečių nurodė, kad, norėdami įsigyti didesnį pirkinį, skolintųsi. „Tai suprantama tendencija – Vilnius greičiausiai vejasi vakarus tiek pagal pajamas, tiek pagal gyventojų elgseną. Pastarieji čia jaučiasi labiau užtikrinti dėl karjeros, ateities (mieste veikia daugybė tarptautinių įmonių, jis pats plečiasi), dėl to drąsiau skolinasi, investuoja į savo ateitį“, – pastebi R. Norvilas.
Įdomu, kad priešingame poliuje atsidūrė likę keturi Lietuvos didmiesčiai: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Čia linkusių skolintis stambiems pirkiniams priskaičiuota tik 16,3 proc. Netikėtai šiuos didmiesčius aplenkė mažesni Lietuvos miesteliai, kuriuose už skolinimąsi pasisakė per ketvirtadalį gyventojų. Visgi, banko vadovas įžvelgia čia galimus pokyčius.
„Prognozuočiau, kad jau artimiausiu metu kauniečiai keis savo įpročius ir artės prie Vilniaus: pasikeitus miesto valdžiai, į Kauną sparčiai žengia naujos investicijos, auga žmonių užtikrintumas, tikėjimas ateitimi. Mažesnių miestelių situacija, deja, ne tokia optimistiška – tai atspindi ir apklausos rezultatai, pasak kurių gyventojai turėtų labai ilgai taupyti, kad įsigytų didesnį pirkinį“, – apibendrina R. Norvilas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 m. rugsėjo 7–16 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apklausta 1000 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų.
Rolandas Norvilas
„Bigbank AS“ Lietuvos filialo vadovas
