Gaisrai liudija, kad neatsargus rūkymas, neatsargus elgesys su ugnimi, krosnių, židinių bei dūmtraukių kūrenimo taisyklių pažeidimai ir netvarkinga elektros instaliacija ar jos gedimai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių žūstama gaisruose.
Šiemet šalyje jau žuvo 104 žmonės, o 174 buvo traumuoti. Beje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika rodo, kad daugiausia gyventojų gaisruose žūsta gruodžio ir sausio mėnesiais. Štai pernai gruodį liepsnose žuvo 17 žmonių (2012 metų gruodį – 23 žmonės). Šių metų sausį ugnis pasiglemžė 17 aukų (2013 metų sausį – 20 gyvybių).
Neatsargus elgesys su ugnimi arba rūkymas lovoje tampa didelių nelaimių priežastimi. Mirtis ištinka apsinuodijus degimo produktais. Paprastai dėl šios priežasties dažniausiai žūsta darbingo amžiaus vyrai. Dėl neatsargaus rūkymo šiemet jau žuvo 43 žmonės. O neatsargus elgesys su ugnimi nusinešė 30 žmonių gyvybių.
Atėjus šaltajam metų laikui šalyje pradedama intensyviai kūrenti krosnis. Pasak Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Jono Jočio, dažniausiai tokie gaisrai kyla namuose, kuriuose nesirūpinama krosnių bei dūmtraukių priežiūra. Pareigūnas pastebi, kad neretai tokiuose būstuose girtaujama, gyvena mažas pajamas gaunančios šeimos, senyvo amžiaus žmonės. ,,Pastaraisiais metais gyventojai vis mažiau dėmesio skiria savo ir namų saugumui, neskuba remontuoti apirusių ar senos statybos krosnių, o tai dažnai prišaukia didelę nelaimę. Reikėtų pasirūpinti ir šalia gyvenančiais senais, vienišais žmonėmis, patikrinti jų namų elektros instaliaciją, padėti jiems išsivalyti dūmtraukius, susiremontuoti krosnis ir perspėti, kad jų neperkaitintų”, – ragina J. Jočys.
Gaisrai namuose, apšildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos (prie krosnies išorinės sienelės pridėtas delnas neturi perkaisti), kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Ypač pavojingi įrenginių sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą. Įtrūkimai ir plyšiai yra nesunkiai pastebimi, tad juos nedelsiant reikia užtaisyti.
Specialistai pataria kūrenant židinį ar krosnį nenaudoti šlapių malkų. Degdamas šlapias kuras kur kas greičiau užkemša dūmtraukius. Šlapios malkos labiau rūksta, išskirdamos labai lipnų, ant sienelių nusėdantį kondensatą. Kūrenantys drėgnomis malkomis, dūmtraukius turėtų apžiūrėti kas dvi savaitės, o kūrenant sausomis juos privalu valyti prieš kiekvieną šildymo sezoną.
Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą (pavyzdžiui, keramines plyteles).
Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Be to, susikaupusios suodys krosnyse ir dūmtraukių kanaluose gali savaime užsidegti.
Kol kūrenasi krosnis, nereikėtų išeiti iš namų, draudžiama patikėkite jų priežiūrą mažamečiams vaikams. O iškūrenę krosnį, norėdami, kad ji per greitai neatvėstų, per anksti neužstumkite sklendės. Uždarykite ją tik įsitikinę, kad ugnis baigė degti. Nes pavojų gyvybei kelia ne tik ugnis, bet ir kūrenimo metu susidariusios smalkės.
Kad šaltasis metų laikotarpis nebūtų paženklintas žūčių ir nuostolių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų susiremontuoti krosnis, išsivalyti dūmtraukius, sutvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius ir atsargiau elgtis su ugnimi: nerūkyti lovose, nepalikti neužgesintos nuorūkos, neleisti vaikams žaisti su degtukais. Kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei nedelsdami kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija
