11.7 C
Pasvalys
2024 / 05 / 17

Paslaptinga liga: ar galima ligoniams padėti?

Ar jau skaitėte?

Pikta plaučių liga idiopatinė plaučių fibrozė žmogų į kapus gali nuvaryti vos per dvejus trejus metus. Mokslininkams iki šiol paslaptis, iš kur atsiranda ir kodėl progresuoja ši liga. Nors ji kankina beveik 5 mln. pasaulio žmonių, o nuo idiopatinės plaučių fibrozės miršta tiek pat susirgusiųjų, kiek ir JAV nuo krūties vėžio, daugelis žmonių nėra girdėję net jos pavadinimo. Nors liga paslaptinga ir labai sunki, vis dėlto kovoti su ja įmanoma.

- Reklama -

Slaugo vyras

55-erių Dusetų gyventojui Raimondui Čiegiui idiopatinė plaučių fibrozė buvo diagnozuota ne iš karto. Vyrą į gydytojus kreiptis privertė nepakeliamas nugaros skausmas ir kosulys. Plaučius draskanti kankynė prasidėdavo naktį ir tęsdavosi kelias valandas.

Pernai prieš Naujuosius metus, neapsikentęs tokios būklės, R. Čiegis nuėjo pas šeimos gydytoją. Jis diagnozavo plaučių uždegimą ir skyrė antibiotikų. Tačiau dusetiškiui nuo šių vaistų nė kiek nepagerėjo. Tik po kelių mėnesių Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo diagnozuota idiopatinė plaučių fibrozė. Gydytojai vyrui skyrė gydymą prednizolonu, nes kol kas tai vienintelis bent iš dalies veiksmingas vaistas. Kas rytą jis išgeria net aštuonias vaisto tabletes, tačiau sako nepajutęs didesnių būklės pokyčių. Tiesa, pradėjus vartoti vaistų vakarais nebepakyla temperatūra, kaip būdavo anksčiau, užtat priaugo svorio, veidas tapo apskritas.

Vilnietė D. B. su deguonies kauke gyvena nuo praėjusio spalio. Moteris labai sulysusi, sveria vos 40 kilogramų, dėl lėtinio kvėpavimo nepakankamumo nyksta jos raumenys. Dideliu laimėjimu D. B. laiko tai, kad gali atsistoti ir nueiti iki vonios. Tačiau po to jai reikia valandą pusantros pailsėti, atgauti kvapą, ir tik tada gali pusryčiauti. Ir kalba ji sunkiai – vis sustodama, giliau pakvėpuodama.

Muzikos teorijos specialistė, muzikologė susirgo 2006 m., kaip sako, dėl to, kad patyrė didžiulį stresą. Ilgainiui, kai tik susijaudindavo, imdavo spausti krūtinę. 2010 m. pradžioje poniai D. B. gydytojai nustatė idiopatinę plaučių fibrozę ir skyrė gydymą hormoniniu vaistu prednizolonu. Jis sukėlė cukrinį diabetą. Moters sveikata ėmė sparčiai blogėti 2013 m., ir dabar jai reikia nuolatinės slaugos.

- Reklama -

Randėja plaučiai

„Idiopatinė plaučių fibrozė yra lėtinė nežinomos kilmės liga, dėl kurios progresuoja plaučių fibrozė, t. y. plaučiai randėja”, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila.

Ši liga vadinama idiopatine, nes jos kilmė nežinoma. Yra daug mokslo tyrimų, iškeltos net kelios hipotezės, viena iš jų – ankstyvas plaučių senėjimas, tačiau nė viena kol kas neįrodyta.

Anot specialisto, ši liga ateina paslapčia tarsi vagis į namus. Pirmasis jos požymis – fizinio pajėgumo sumažėjimas. Žmogus pradeda jausti dusulį dėl fizinio krūvio, kuris anksčiau tokių požymių nesukeldavo. Šis dusulys pamažu stiprėja – atsiranda ir dėl menko fizinio krūvio. Labai blogai, kad jos negalima nustatyti nei rentgeno, nei spirometriniais tyrimais, kurie paprastai atliekami visiems žmonėms, kurie skundžiasi panašiais simptomais. Todėl liga užleidžiama.

- Reklama -

„Diagnozuodami ligą remiamės ne tik klinikiniais simptomais, bet ir atliekame įvairių tyrimų. Iš jų svarbiausi – specialūs plaučių funkcijų tyrimai ir kompiuterinė plaučių tomografija. Įvairių šalių gydytojų patirtis rodo, kad santykinai ankstyva ir tiksli šios ligos diagnostika įmanoma tik tokių ligų diagnostikos ir gydymo patirtį turinčiuose Pulmonologijos centruose didelėse universitetų ligoninėse”, – teigia prof. E.Danila.

Idiopatine plaučių fibroze dažniausiai serga 40-60 metų žmonės. Žmogui senstant, tikimybė ja susirgti didėja. Tačiau kiek tiksliai žmonių serga šia liga, nežinoma. „Tai santykinai reta liga. Įvairių tyrimų duomenimis, sergamumas idiopatine plaučių fibroze yra 3-20 atvejų iš 100 000 gyventojų. Tikslus šios ligos paplitimas Lietuvoje nežinomas”, – teigia profesorius. Pernai ši liga buvo nustatyta penkiems ligoniams.

Idiopatinė plaučių fibrozė priklauso vadinamųjų idiopatinių intersticinių pneumonijų grupei. Tai vienos sunkiausiai diagnozuojamų ir gydomų plaučių ligų. Ši liga sunkesnė net už daugelį onkologinių ligų. Gyvenimo trukmės mediana yra 2-3 metai nuo diagnozės patvirtinimo. Apie 80 proc. jų miršta per 4-5 metus.

Dažniausiai uždūsta

„Sergančiojo idiopatine plaučių fibroze gyvybinė plaučių talpa per metus vidutiniškai sumažėja 150-200 ml, sveikiems žmonėms ji gali būti 4-5 litrai. Šie žmonės dažniausiai miršta per dvejus trejus metus nuo progresuojančio lėtinio kvėpavimo nepakankamumo”, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorius Skaidrius Miliauskas.

Kai liga progresuoja, ligonio plaučius klausydamas gydytojas gali išgirsti būdingą krebždesį – pneumosklerozinę krepitaciją. Jei liga yra vėlesnės stadijos, būna ir kvėpavimo nepakankamumas. Tačiau įprastinėje krūtinės ląstos rentgenogramoje pokyčių gali ir nesimatyti. Todėl gydytojai, įtarę idiopatinę plaučių fibrozę, ligoniui atlieka kompiuterinę krūtinės ląstos tomografiją. Šis tyrimas leidžia pamatyti ir nedidelius plaučių audinio pakitimus. Jei gydytojai mato tipišką plaučių pažeidimo vaizdą – „korio” plotus – ir neranda kitos ligą lėmusios priežasties, patvirtina idiopatinės plaučių fibrozės diagnozę.

Idiopatinė plaučių fibrozė laikoma atsparia gydymui vaistais, kurie paprastai gydo kitas panašias ligas, pavyzdžiui, geriamiesiems hormoniniams vaistams, tokiems kaip prednizolonas. Tačiau ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje šiuo metu jau yra patvirtinti du vaistai šiai ligai gydyti. Jais taip pat negalima išgydyti ligonio, bet galima sulėtinti ligos progresavimą. Pastaruoju metu vyksta su šių vaistų kompensavimu susijusios procedūros.

„Ligai progresuojant anksčiau ar vėliau išsivysto kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Tokiu atveju ligoniui skiriamas nuolatinis gydymas deguonimi. Esant galimybei, šia liga sergantys žmonės įtraukiami į plaučių transplantacijos sąrašą”, – teigia profesorius S. Miliauskas ir priduria, jog labai svarbu, kad visi žmonės, kurie dėl neaiškios priežasties dūsta, patektų į specializuotus centrus, jiems kuo anksčiau būtų nustatyta dusulio priežastis ir skirtas gydymas. Tada galima pristabdyti ligą.

Raimondas Čiegis

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos profesorius Skaidrius Miliauskas

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Ar darželis tikrai tinka jūsų vaikui?

Psichologė įspėja, kada tėvams verta sunerimti Prasidėję nauji mokslo metai dažnai tampa tikru išbandymu ne tik moksleivių, bet ir darželį pradėjusių lankyti vaikų tėvams. Vaikų psichologai akcentuoja, kad sulaukti vaiko elgesio pokyčių jam pradėjus lankyti...

Dietologė įvardijo, kuri sviesto rūšis turėtų dažniau atsidurti mitybos racione: dabar geriausias metas jo...

Lydytas „ghi“ sviestas yra kepimo riebalų rūšis, plačiai naudojama Indijos virtuvėje. Pastaraisiais metais šio sviesto populiarumas išaugo ir kitose pasaulio šalyse. „Ghi“ gaminamas kaitinant sviestą, atskiriant vandenį ir pieno medžiagas bei taip paliekant grynus,...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...