Atsitiktinio praeivio gatvėje paklausę, kuri profesija šiuo metu suteikia didžiausias karjeros galimybes, daugumoje atvejų išgirsite tą patį – informacinės technologijos. Viešojoje erdvėje istorijų apie programuotojų trūkumą ir solidžias jų algas yra ne viena, tad darbu šiame sektoriuje susidomi ir vis daugiau specialistų iš kitų sričių. Ekspertai teigia, kad išmokti programuoti gali ir penkiametis, ir penkiasdešimtmetis, tačiau persikvalifikuoti nusprendusiems žmonėms svarbu atsikratyti nepagrįstų iliuzijų apie IT sritį. Pavyzdžiui, nustoti galvoti, kad visi uždirba kalnus pinigų, ar, kad šiam darbui nereikia socialinių įgūdžių.
Humanitarai kodą įveikia
Nors apie IT specialistus rašoma kone kasdien, tačiau reta kuri sritis apgaubta tiek įvairiausių mitų. Pavyzdžiui, esą šioje srityje geriausiai pritampa tik į tiksliuosius mokslus linkę žmonės, ar, kad baigti programavimo kursai iš karto atveria duris į sėkmingą karjerą.
„Žmones skirstyti į tiksliukus ir humanitarus, nemanau, kad teisinga. Esminis dalykas, kurio reikia užsiimant programavimu, tai turėti analitinį ir loginį mąstymą, labai sudėtingos matematikos programavime beveik nėra. Šitoje srityje būtinas vadinamasis algoritminis mąstymas.
Vieni perpranta tokio mąstymo principus ir išmoksta dėlioti algoritmų sekas, o kiti to niekaip ir nesupranta. Čia ir yra pagrindinis skirtumas, kodėl vieni žmonės tampa gerais programuotojais, o kiti – ne“, – įsitikinęs IT bendrovės „iBus Media“ vadovas Justinas Bėčius.
Anot pašnekovo, galvojant apie karjeros pasukimą link IT, daug svarbiau yra įsivertinti, ar turimos tinkamos asmens savybės, iš kurių bene svarbiausia yra noras tobulėti kiekvieną dieną. Persikvalifikavimo kursai suteikia tik specialybės pagrindus, todėl norint nestovėti vietoje reikia daug ir intensyviai programuoti bei tokiu būdu nuolat tobulėti.
„Reikalingas stebėjimas to, kas vyksta programavimo kalbose, kokios naujovės pasirodo rinkoje. Jei keletą metų tuo nesidomėsi, labai greitai tapsi nekonkurencingu rinkos dalyviu“, – perspėja J. Bėčius.
Jam antrina ir programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“ plėtros ir pardavimų vadovas Jevgenij Abdulajev. Pasak jo, sėkmė programavime labiausiai priklauso nuo to, kiek žmogus deda pastangų ir kiek stipri yra jo motyvacija siekiant tikslo.
„Mūsų studentai ne kartą yra įrodę, kad net neturint polinkio, bet įdedant daug darbo, viską galima išmokti ir perprasti, bei pasiekti aukštų rezultatų. Daugumoje atveju sėkmę ar nesėkmę lemia įdėtos pastangos ir atkaklus darbas, tiesiog vieniems žmonės tas rezultatas gali ateiti šiek tiek lengviau ir greičiau, kitiems sunkiau ir lėčiau“, – pasakoja J. Abdulajev.
Galvoja, kad pabėgs nuo žmonių
„iBus Media“ vadovo teigimu, iš naujai iškeptais IT specialistais norinčių tapti žmonių dažnai galima išgirsti nepagrįstų lūkesčių dėl jų laukiančio atlyginimo. Nors šioje srityje iš tiesų yra nemažai itin gerus atlyginimus gaunančių specialistų, tačiau dauguma jų – ilgametę patirtį ir solidų profesinės patirties bagažą turintys profesionalai.
„Tikriausiai IT šiuo aspektu niekuo nesiskiria nuo kitos srities. Todėl žmonės, kurie planuoja persikvalifikuoti, neturėtų tikėtis, kad jų atlyginimai bus milžiniški nuo pirmos darbo dienos. Atlyginimas kyla tolygiai su kvalifikacija ir patirtimi“, – sakė J. Bėčius.
Dar vienas gajus yra programuotojų ir kitų IT specialistų perdėto poreikio mitas. „Vilnius Coding School“ atstovas pripažino, kad nors programuotojų poreikis iš tiesų didelis, tačiau įmonės atsirenka tik ypač motyvuotus ir labai gerus programavimo pagrindus turinčius pradedančiuosius. Žmogus, kuris tiesiog kažko pasimokė, bet neturi aiškaus tikslo, motyvacijos ir gerų programavimo pagrindų nebus tas kandidatas, kuriam įmonė pasiūlys darbą.
„Kai kurie darbo IT srityje perspektyvomis susidomėję kandidatai įsivaizduoja, jog programuotojo darbas nereikalauja komandinio darbo ir socialinių įgūdžių. Kartais į mus kreipiasi potencialūs studentai ir sako, kad nori programuoti, nes nenori bendrauti su žmonėmis, todėl tokio pobūdžio kandidatus visada perspėjame, jog ir šioje srityje pilnai išvengti žmogiško kontakto nepavyks“, – teigė J. Abdulajev, pridūręs, jog kai kurie žmonės taipogi klaidingai galvoja esą programuotojai dirba tik pagal laisvą grafiką, o didelę laiko dalį tiesiog pražaidžia su „Xbox“ ar stalo futbolą.
Sugriovus šiuos mitus, laikas išsiaiškinti ir tai, ar tapti programuotoju niekada ne per vėlu? Nors mokymasis visą gyvenimą tampa vis labiau paplitusiu ir madingu reiškiniu, tačiau ar iš tiesų į šeštą dešimtmetį peržengusiam asmeniui išmokti šio amato seksis taip pat gerai, kaip ir ką tik baigusiam mokyklą?
„Mano nuomone, amžius nėra rodiklis niekam gyvenime, o programavime, kaip jau minėjau, svarbiausias yra analitinio ir loginio mąstymo turėjimas. Programuoti gali ir penkiametis, ir penkiasdešimtmetis, klausimas tik kaip jis tai darys?
Jeigu žmogus programuoti pradės būdamas 60 m., jam tiesiog reikės intensyviai tai daryti dar bent du – penkis metus tam, kad sukauptų tą žinių bagažą, kuris reikalingas geram programavimo lygiui pasiekti“ , – paaiškino „iBus Media“ vadovas.
