Verslininkai praras daug laiko eilėse prie notarų biurų ir Registrų centro, jeigu jau dabar nepradės savo akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatų keitimo procedūrų. Pagal Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki 2014 m. gruodžio 31 d., įstatuose bendrovės įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominaliąją vertę turi išreikšti eurais. Jos tai turi padaryti iki 2016 m. gruodžio 31 dienos.
Laiku nepadarius pakeitimų bendrovių įstatuose, be galimos administracinės ar civilinės atsakomybės bendrovės vadovams bauda už laiku Juridinių asmenų registrui nepateiktą informaciją gali siekti nuo 28 iki 1448 eurų. Pačioms bendrovėms taip pat gali kilti nepatogumų, pavyzdžiui, notarai gali atsisakyti tvirtinti sandorius, kol nėra pakeisti bendrovių įstatai. Be to, paskutinėmis metų dienomis prie Registrų centro gali nusidriekti eilės – tad bus sugaišta daug daugiau laiko, nei procedūrą įvykdžius bent mėnesiu anksčiau.
„Įstatų keitimas turi būti vienas iš svarbiausių paskutinio ketvirčio darbų”, – teigia advokatų kontoros „Valiunas Ellex” asocijuotoji teisininkė Rūta Besusparytė. Anot teisininkės, įstatų nepakeitusios bendrovės iki paskutinės šių metų dienos turi surengti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir jame nuspręsti pakeisti įstatus.
„Jeigu norima tik pakeisti akcijų nominalios vertės ir įstatinio kapitalo išraišką į eurus, užtenka, kad už sprendimą pakeisti įstatus balsuotų paprasta susirinkime dalyvaujančių akcininkų dauguma”, – aiškina teisininkė.
Visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinus bendrovės įstatų naują redakciją, ši turi būti pateikta notarui tvirtinimui, ir tik notarui patvirtinus įstatus, jie gali būti teikiami Registrų centrui.
Tokia tvarka taikytina, kai bendrovės įstatai parengti ne pagal tipinę formą – tai yra dažniausiai sutinkamas atvejis, kadangi vis dar yra daug pagal ankstesnį reguliavimą parengtų įstatų, kurių kai kurios nuostatos jau nebegalioja. Taip pat dažnai akcininkai nusprendžia įstatuose nustatyti specialią bendrovės valdymo organų kompetenciją, akcijų perleidimo tvarką ir kt. aspektus.
Įregistravus naują įstatų redakciją Registrų centre, turi būti atlikti atitinkami pakeitimai kituose UAB dokumentuose – vertybinių popierių sąskaitose, akcininkų sąraše, atnaujinami duomenys JADIS sistemoje.
„Vis dar yra nemažai pagal ankstesnį teisinį reguliavimą parengtų bendrovių įstatų, kurių dalis nuostatų jau nebegalioja ir prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymui. Todėl keičiant įstatus dėl konvertavimo į eurus, verta atidžiai pasižiūrėti, kokius dar pakeitimus privaloma padaryti pagal įstatymus, o kokie tiesiog naudingi bendrovės veiklai.
Pavyzdžiui, keičiant įstatus, bendrovės gali nuspręsti didinti ar mažinti įstatinį kapitalą, keisti valdymo organų kompetencijas, jų narių skaičių ar kadencijos trukmę, t.y., peržiūrėti, kokia valdymo struktūra labiausiai tiktų bendrovei”, – dėsto R.Besusparytė.
VĮ „Registrų centras” duomenimis, kol kas įstatų pakeitimus atliko tik 35,8 proc. veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių ir 52 procentai akcinių bendrovių. Iš viso naujus įstatus su eurais įregistravo 21 222 veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (iš maždaug 60 tūkst.) ir 227 akcinės bendrovės. Į šį skaičių neįeina nuo 2015 metų sausio įregistruotos naujos AB ir UAB, kurioms įstatų keisti nereikia.
„Registrų centras” ragina neatidėti įstatų keitimo paskutinėms šių metų dienoms ir primena, kad uždarosioms akcinėms bendrovėms suteikta galimybė internetu įstatus pakeisti tik už 5 eurus.
„Pakeitimai tiek kainuos, jeigu jie yra susiję tik su euro įvedimu Lietuvoje. Įprastai įstatų keitimas kainuoja 26,65 euro, tad nepakeitus įstatų šįmet, nebeliks galimybės sutaupyti”, – teigia „Registrų centro” atstovė spaudai Gražina Urbonavičė.
