Dešimties metų jubiliejų švenčiančio profesionalaus komedijos teatro „Domino“ įkūrėjas Egidijus Baranauskas sako mintį įkurti kitokį teatrą – šiuolaikišką, vakarietišką, tokį, kuris pasaulyje jau seniai buvo mėgiamas ir pripažintas – subrandino dar studijų metais.
„Buvęs dėstytojas paskatino mane pasirinkti teatro vadybos studijas ir pakvietė padirbėti viename Vilniaus teatre, kuriam tuo metu ir vadovavo. Pamatęs, kokia yra valstybinio teatro struktūra, suvokiau, kad Lietuvai reikia kažko naujo, šviežio. Be to, niekas iki tol nebuvo dirbęs išskirtinai su komedijos žanru, niekas nesidomėjo tokiu reiškiniu kaip teatro vadyba. Su bendraminčiais nusprendėme įkurti kitokį teatrą“, – sako E. Baranauskas.
Kokia yra pagrindinė jūsų įkurto teatro misija?
Pirmiausia, ką man pavyko įgyvendinti – pritraukti kitokią auditoriją. Tuos žmones, kurie kadaise dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo nusivylę teatru ar savo laisvalaikį leisdavo kažkur kitur. Mūsų žiūrovai, iš naujo atradę teatrą, pradėjo lankytis ne tik pas mus. Tad, gana netikėtai, teko atlikti ir edukacinę funkciją. Galų gale, per šį dešimtmetį užaugo kita karta ir vis daugiau jaunų žmonių pažintį su teatru pradeda nuo mūsų. Taip pat, esame vienintelis teatras taip aktyviai gastroliuojantis visoje Lietuvoje bei vykdantis tarptautinę veiklą. „Domino“ teatro misija – sudominti žmones komedijos žanru, dirbti taip, kad iš mūsų spektaklių žiūrovai išeitų pasikrovę teigiamos energijos ir gerų emocijų.
„Domino“ teatre dirba populiariausi Lietuvos aktoriai ir režisieriai. Kaip jums pavyko prisikalbinti ir eilę metų išlaikyti tokią profesionalią komandą?
Visų pirma, didžiausią padėką noriu išreikšti Kostui Smoriginui ir partneriams, su kuriais ir pradėjome „Domino“ teatro veiklą, kurdami pirmuosius spektaklius. Pradžia nebuvo lengva, viskas nauja, nepatirta. Nors ir dabar, dešimčiai metų praėjus, galiu pasakyti, kad vis dar randame ko pasimokyti, kadangi „Domino“ teatras – modernus bei aktyviai reaguojantis į besikeičiančią aplinką.
Toks teatras yra įdomus daugeliui kūrėjų, todėl labai smagu, kuomet visų profesiniai tikslai sutampa. Šiuo metu „Domino“ teatre noriai darbuojasi režisieriai bei dailininkai ir iš kitų šalių, kurie džiaugiasi turėdami galimybę profesionaliai atlikti savo darbą.
Aktorius, kaip ir sportininkas, gerų rezultatų gali pasiekti tik daug dirbdamas. Manau, kad „Domino“ teatras kiekvienam aktoriui yra puikus tobulėjimo „stadionas“. Pakartosiu visiems seniai žinomą tiesą: komedijos žanras yra pats sudėtingiausias, taigi bendradarbiaudami su „Domino“ teatru, aktoriai tobulina savo profesinius įgūdžius. Tiesa, ne visiems šis žanras tampa lengvai suvaldomu.
Teatras, be jokios abejonės, nėra vien aktoriai ir režisieriai. Kas yra ta nematoma komanda, kuri rūpinasi, kad teatras nuolat augtų ir klestėtų?
Didelė grupė žmonių dirba prie to, kad spektaklis išvystų dienos šviesą. Tą nematomą komandą būtų galima suskirstyti į tris dalis. Vienos dalies darbą žiūrovai gali pajusti ir pamatyti, nes tie žmonės dirba kiekvieno spektaklio metu – dekoratoriai, apšvietėjai, garso operatoriai, aprengėjai, salių administratoriai, kasininkai. Kita svarbi žmonių grupė – administracijos darbuotojai, kurie rūpinasi repertuaro sudarymu, logistika, vadyba, komunikacija, reklama, finansais, dizainu, gastrolėmis, prodiusavimu. Trečioji grupė savo srities profesionalų rūpinasi pjesės parinkimu, vertimu, aktorių atranka, scenografija, kostiumų kūrimu. Tik tokio sklandaus keliasdešimties žmonių bendradarbiavimo dėka galima užtikrinti tą rezultatą, kuris ir pasiekia žiūrovus.
Kodėl žmonės mėgsta „Domino“ teatrą? Kaip apskritai Lietuvoje vertinama komedija?
Ne paslaptis, kad komedijos žanras yra pats populiariausias visame pasaulyje, todėl ir į „Domino“ teatrą žmonės ateina gerai praleisti laiką. Komedijos yra aukšto, profesionalaus lygio, o pjesės, pagal kurias statomi spektakliai – pripažintos visame pasaulyje. Deja, pats komedijos žanras Lietuvoje nėra taip įvertintas, kaip kitose šalyse. Nereikia toli žvalgytis – Lenkijoje jau 60 metų veikia valstybinis komedijos teatras, kurio repertuare galima rasti daugelį ir „Domino“ teatre rodomų spektaklių. Negana to, tuos spektaklius statė net tie patys režisieriai. „Domino“ teatras yra privatus, valstybės nefinansuojamas, todėl tam, kad galėtų kurti, privalo užsidirbti pats. Dėl tos priežasties manęs visiškai nežeidžia „komercinio teatro“ etiketė. Viskas daroma, kad tokiu teatras ir išliktų, nes kitaip negalėtų egzistuoti. Galų gale, tai nėra žanras, o didelio darbo pasekmė bei rezultatas. Kuo mes džiaugiamės ir didžiuojamės.
Šiemet „Domino“ teatras švenčia savo dešimtmetį. Ar viskas, kas buvo suplanuota, jau įvykdyta?
Grįžtant prie teatro ištakų, aš visada tikėjau, kad toks teatras žmonėms reikalingas. Per dešimt metų tuo tik įsitikinau. Negalima koncentruotis vien tik į kūrybą, dirbti principu „menas dėl meno“, būtina nuolat stengtis įtikti žiūrovui, jį suintriguoti, priversti grįžti dar kartą. Man labai svarbu davus pažadą žiūrovui, jį išpildyti – kad žmogus iš „Domino“ teatro spektaklių išeitų su šypsena veide. Manau, kad toks rezultatas, kurį žiūrovai vertina šiandien, pavyko brandaus ir didelio darbo dėka. Kadaise kažkas man uždav.
ė klausimą, ar dabar kurčiau „Domino“ teatrą. Mano atsakymas buvo kategoriškas: „tikrai ne, jokiu būdu“. O žinote, kodėl? Nes „Domino“ teatras jau sukurtas. Toks, kokį ir įsivaizdavau. O planai kaskart kuriami vis nauji. Tai ir yra pagrindinė motyvacija dirbti ir juos įgyvendinti.
Ar pastebėjote, kaip per dešimtmetį pasikeitė žiūrovas? Jis tapo reiklesnis, jį sunkiau prajuokinti, o gal, atvirkščiai – labiau atsipalaidavęs?
„Domino“ teatro žiūrovas niekada neleidžia užmigti ant laurų, kiekvieną kartą vis reikalaudamas kažko naujo. Teatro pareiga ir yra patenkinti šį žiūrovo pageidavimą. Žiūrovų emocinė ir kokybės kartelė yra labai aukštai iškelta. Per dešimt metų „Domino“ teatras savo žiūrovams pasiūlė beveik 40 naujų komedijų ir miuziklų. Per metus visos Lietuvos žiūrovams parodo daugiau kaip 600 spektaklių. Su kiekvienu spektakliu publika tampa vis reiklesnė ir įnoringesnė. Teatras dirba su ta auditorijos dalimi, kurie savo socialiniame gyvenime yra pakankamai aktyvūs ir sunkiai prisirišantys, todėl nepatenkinus jų lūkesčių, jie gali labai laisvai pasirinkti kitą laisvalaikio praleidimo formą. Deja, bet „Domino“ teatrui tenka stengtis kur kas labiau nei bet kuriam kitam teatrui Lietuvoje.
„Domino“ teatras savo dešimtmetį paminės balandžio 8 d. Vilniaus miesto rotušėje. Gal galite atskleisti, kuo ypatingas bus šventinis vakaras?
Pirmą kartą per dešimt metų savo teatro gimtadienį švęsime taip viešai. Vieta irgi pasirinkta ypatinga, netradicinė. Ši diena bus svarbi dar ir tuo, kad vienoje vietoje susirinks daugybė žmonių, dešimt metų žengę su mumis koja kojon: aktoriai, režisieriai, partneriai, gerbėjai, Lietuvos ir kaimyninių šalių teatrų vadovai, kultūros centrų atstovai. Savo dalyvavimą patvirtino ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Vakaro metu išreikšime padėkas tiems, kurie labiausiai prisidėjo prie „Domino“ teatro veiklos per visą dešimtmetį. Tai bus tam tikri apdovanojimai, kurių komisija yra pati objektyviausia – tai mūsų žiūrovai.
„Domino“ teatro tinklapyje kūrėjai atsako į klausimą, kuo jiems ypatingas komedijos žanras. O kuo jums jis ypatingas?
Pradėkime nuo to, kad kiekvienoje komedijoje netrūksta ir dramos. O aš ją dievinu. Tai yra pagrindinis komedijos siužetinės linijos pamatas. Teatras yra ta terpė, kur žmonės gali pamatyti save ir juos supančią aplinką iš šalies. Man, kaip ir kiekvienam mūsų teatro žiūrovui, komedijos žanras yra labai artimas ir ypatingas, nes scenoje galima išvysti tai, ką mes patiriame ir realiame gyvenime. Tik scenoje iš kitų pasijuokti yra kur kas lengviau ir patogiau nei realybėje. Kartais tai gali atrodyti ir kaip pasaka, į kurią leidžiamės savo noru, tam, kad patirtume visas emocijas. Kuo daugiau dramos šiame žanre skleidžia aktoriai, tuo juokingiau žiūrovams. Be dramos negalėtų egzistuoti ir komedija. Komedija savyje talpina kur kas daugiau, nei bet kuris kitas žanras.
Ar turite mėgstamiausią spektaklį, aktorių, režisierių?
Žinoma, turiu, tačiau šito neatskleisiu (juokiasi). Bet pasakysiu, kokios situacijos mane žavi labiausiai. Mėgstu, kai įvyksta bendra sinergija: gerai parinkta pjesė, tinkamai parinktas režisierius, puikiai suvaidina aktoriai, žiūrovai teigiamai įvertina premjerą. Tai bendra emocija, kuri suvienija visą kūrybinę komandą ir tuos žmones, kurie mato rezultatą. Tais momentais aš jaučiuosi pats laimingiausias. Kalbant apie aktorius, aš asmeniškai vertinu tuos, kurie labiausiai tobulėja šiame žanre, nes su jais galima įgyvendinti daug naujų sumanymų.
Kokie artimiausi „Domino“ teatro planai?
Kūrybinių planų teatras visada turi bent 3 metams į priekį. Artėjantis sezonas bus vienas aktyviausių ir įdomiausių – planuojama pristatyti net keturias premjeras. Spalio mėnesį bus pristatomas pirmasis sezono spektaklis, ypatingas tuo, kad jį režisuos Lenkijos teatro „Teatr Komedia“ vadovas bei režisierius Tomasz Dutkiewicz. Lapkričio mėnesį žiūrovai išvys labai netikėtą premjerą, sakyčiau, sunkiai telpančią į „Domino“ teatro repertuaro rėmus – puikus aktorių duetas su neįtikėtinai linksma istorija. Gruodžio mėnesį žiūrovus pradžiugins Olego Šapošnikovo režisuojamas spektaklis. Paskutinioji kito sezono premjera bus pristatyta kovo mėnesį, ją režisuos Kostas Smoriginas. Tai bus kultinių prancūzų ir Holivudo filmų teatrinė versija.
Taip pat yra planų ir muzikiniams spektakliams. „Domino“ teatras bendradarbiaus su keliais muzikiniais teatrais iš užsienio. Žinoma, ir toliau bus vykdoma teatro tarptautinė veikla.
Kaip manote, kiek metų dar gyvuos „Domino“ teatras?
Kiek metų – nežinau, bet turiu puikią idėją, kaip švęsime teatro penkiasdešimtmetį.
