19 C
Pasvalys
2024 / 04 / 29

Šventiška lietuviškos virtuvės įvairovė: nuo žuvies sūrio iki kalėdinių barščių

Ar jau skaitėte?

Nuo seno lietuviams svarbiu šventiniu akcentu išlieka Kūčių ir Kalėdų stalas. Nors šiuolaikinių mitybos įpročių nesibodintys žmonės savo artimuosius palepina sušiais, austrėmis ar kitais egzotiškais patiekalais, šventės ir toliau yra tvirtai siejamos su įvairiems Lietuvos etnografiniams regionams priskiriamais valgiais ir tradicijomis. Vis dažniau šventinio stalo vaišes lietuviai perka jau gatavai paruoštas iš parduotuvės, todėl prekybos tinklų kulinarai kasmet prieš šventes stengiasi pasiūlyti kuo platesnį asortimentą, kuris atlieptų tiek lietuviškos, tiek egzotinių šalių virtuvių mylėtojų skonius.

- Reklama -

„Savų tradicijų turi kiekviena šeima, tačiau keičiantis gyvenimo ritmui žmonės per šventes nori daugiau laiko skirti bendravimui su savo artimaisiais. Įprasta, kad ruošti Kalėdų stalą pradedama kelios dienos iki švenčių – perkami maisto produktai, iš anksto gaminami šventiniai patiekalai. Pastebime, kad pastaraisiais metais vis daugėja žmonių, kurie Kūčių dieną perka jau paruoštus patiekalus. Tai ne tik įvairios mišrainės, salotos, apkepėlės, pyragai ar vyniotiniai, bet ir kepti mėsos ir žuvies gaminiai, šaltiena“, – pažymi vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo komercijos vadovė Vilma Drulienė.


Šeimininkės.info – patiekalų receptai Jūsų stalui


Ji pastebi, kad paruoštų kulinarijos, konditerijos ir žuvies bei jos gaminių paklausa kasmet gruodžio mėnesį, lyginant su ankstesniais metais, parduotuvėse auga dešimtadaliu.

„Kasmet, artėjant šventėms, kulinarijos meistrai pristato atnaujintą asortimentą, kuriame stengiamės išlaikyti tradicinius lietuviškus patiekalus bei pristatome patiekalus, paįvairintus egzotiškais kitų šalių virtuvių skoniais. Tad šventėms be tradicinio lietuviško kepto kiaulienos kumpio, galima bus rasti lėto virimo kiaulienos šoninės su sojos teryaki glazūra, o šalia tradicinių burokėlių mišrainės – paragauti aštrių azijietiškų salotų. Kaip ir pridera Kalėdoms, esame prikepę įvairių pyragų su aguonomis“, – sako V. Drulienė.

Šiuo metu prekybos centre paruoštų maisto patiekalų asortimente – per 400 įvairių kulinarijos gaminių ir daugiau nei 300 kepinių ir kitų konditerijos gaminių. Prieš Kalėdas populiariausi yra žuvis ir jos gaminiai. „Šventiniam stalui lietuviai perka ne tik sūdytą silkę ar lašišų filė, karštai rūkytas žuvis ir krabų lazdeles, bet ir ikrus, ikrų užtepėles, jūros kopūstus. Tuo metu tarp gyvų žuvų jau daugelį metų nepralenkiami paprastieji karpiai”, – tikina V. Drulienė, komercijos vadovė.

- Reklama -

Lietuviška šventinė virtuvė – plati ir atsinaujinanti

Apie lietuviškus šventinius valgius plačiau papasakoti sutiko etnologė Eglė Plioplienė. Pasak jos, tradiciškai lietuviai Kalėdoms ruošdavo kiaulieną, kiek rečiau avieną, kuri dažniau pasitaikydavo Dzūkijoje, o tie, kas gyveno arčiau vandens – šventiniam Kalėdų stalui ruošdavo antieną, įvairias žuvis.

Artėjant didžiosioms metų šventėms ūkiuose buvo skerdžiamos kiaulės, o iš jų mėsos gaminamos įvairios dešros, verdami troškiniai, sriubos.

Tiek žąsiena, tiek kalakutiena kalėdiniuose patiekaluose – gana nauja tradicija. Šiandien populiari kepta žąsis ant lietuvių Kalėdų stalo atsirado tik tarpukariu. Anuomet, šalies ūkį prispaudus sunkmečiui, valdžia išleido įsaką, kad kiekvienas gyventojas, pagal savo atlyginimą, turi nusipirkit nurodytą kiekį žąsienos, kuri galiausiai prigijo kaip tradicinis Kalėdų maistas. O tradicija per didžiąsias šventes valgyti kalakutieną atkeliavo dar vėliau, galima sakyti, tik šiame amžiuje – ją į mūsų kraštus atnešė Vakarų kultūra.

- Reklama -

Greta to verta paminėti dar vieną lietuviškąją švenčių virtuvę vienijantį patiekalą. Kūčiukai su aguonpieniu šiandien visoje Lietuvoje plačiai paplitęs Kūčių valgis, turintis gilią istoriją ir tradiciją. Anksčiau kūčiukai –mažosios duonelės buvo kepami kaip auka mirusiųjų vėlėms. Jų aukota Žemės dievybėms, taip prašant derlingų ateinančių metų.

Žemaitiškos švenčių ypatybės

Žemaičiai nebūtų žemaičiais, jei ant jų stalo nerastume įdomių patiekalų. Istoriškai susiklostė, jog Žemaitija – jūrinis regionas. Dėl to ir tradicinis žemaičių stalas gausus jūrinių žuvų ir jų patiekalų. Vis tik, ant žemaičių Kalėdų stalo netrūksta pačių įvairiausių patiekalų, kai kurie itin originalūs, nebūdinti jokiam kitam regionui.

Pavyzdžiui, kanapinė – unikalus žemaitiškas Kūčių pagardas iš maltų kanapių sėklų su šiek tiek druskos, svogūnų ir česnakų, valgomas su šviežiai virtomis bulvėmis. Taip pat, cibulinė – gaminama iš griežinėliais pjaustytų svogūnų užpilo, pagardinto daugeliui neįprastu akcentu – sutrintomis, ant žarijų skrudintomis, silkių galvomis. Ji taipogi valgoma su karštomis bulvėmis.

Nors įvairios grūdinės kultūros ir jų patiekalai ant Kalėdų stalo būdingi ir daugeliui kitų regionų, žemaičiai per Kūčias skanaudavo originalią žirnių bei bulvių košę, kuriai būdinga tai, kad virtos bulvės sutrinamos ir sumaišomos su netrintais išvirusiais žirniais. Košės ir pavadinimas ne mažiau įdomus – kiunkė.

Ant aukštaitiško stalo dominuoja grūdiniai patiekalai

Ant aukštaičių Kalėdų stalo galime rasti pačių įvairiausių patiekalų. Nuo aukštaitiškų, tradiciškai su dzūkais siejamų, grybų patiekalų interpretacijų iki grikiais įdarytų vėdarų. Arčiau ežerų gyvenantiems aukštaičiams būdingi įvairūs gėlavandenių žuvų patiekalai, keptos žuvys. Beje vienas unikaliausių aukštaitiškų patiekalų yra žuvies sūris, gaminamas iš šviežios žuvies, mirkyto balto batono, kiaušinių, grietinėlės ir pakepintų daržovių: morkų, svogūnų, česnakų.

Iš kitų etnografinių regionų aukštaičius bene labiausiai išskiria grūdinė virtuvė. Jokio kito regiono virtuvėje nerasime tiek daug miltinių patiekalų – blynų, bandų, virtinių, pavyzdžiui, įdarytų raugintais kopūstais. Taip pat pas aukštaičius galima rasti originalių grūdų kepsnelių, neretai ruošiamų su medumi. Jie nuo seno yra valgomi ir per Kūčias, ir per Kalėdas.

Senovėje Aukštaitijoje per Kalėdas buvo kepamas ir tradicinis obuolių pyragas. Taip pat, pyragas su aguonomis, bandelės. Šie kepiniai populiarūs ir šiandien.

Kalėdiniai barščiai – suvalkiečių išskirtinumas

Per Kalėdas suvalkiečiai kepa bulvinius blynus. Ir ne bet kokius, o su avižų kruopomis. Įdomu tai, kad per Kūčias čia kepamas didelis bulvinis blynas – paprastai jis buvo gaminamas per visą keptuvės plotą – suvalkiečių tradicijoje simbolizuoja saulę, kuri tikėta sušildo ir nušviečia visus prie stalo susirinkusius šeimos narius.

Viena labiau išskirtinių suvalkietiškų tradicijų, be kurios turbūt neįsivaizduojamos Kalėdos – skanauti šviežiai virtus burokų barštelius, pagardintus auselėmis. Auselės čia daromos iš kvietinių miltų tešlos, kemšamos grybų įdaru ir išverdamos atskirai. Tai vienas tradiciškiausių Suvalkijos valgių.

Beje, kitaip ne kituose šalies etnografiniuose regionuose, suvalkiečiai didžiosioms metų šventėms gamindavo ir obuolių vyną. Per šventes čia buvo kepami ir įvairūs meduoliai.

Lietuvos pietuose – ne vien grybai

Dėl tankių ir derlingų miškų, dzūkų virtuvė nuo seno garsėja grybų patiekalais, kurie nėra išimtis ir ant Kūčių bei Kalėdų stalo. Šiandien daugelyje kitų regionų populiarūs ir dažnai šeimų gaminami pyragėliai bei virtiniai su grybų įdaru, grybais skanintos žuvys, kiaušiniai – visa tai ant mūsų stalo atkeliavo iš etnografinės Dzūkijos.

Tiesa, ant dzūkų stalo – tikrai ne vien grybai. Vienas įdomesnių dzūkiškų receptų – daržovėmis įdaryta kepta ropė. Ropės vidus išskobiamas, daržovės minkštimas supjaustomas smulkiomis dalimis, sumaišomas su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, bulvėmis, morkomis, pagardinamas prieskoniais ir, viską sudėjus į jau išskobtą ropės vidų, kepama krosnyje. Toks daržovių patiekalas valgomas per Kūčias, o kas liko – per naktį paliekama vėlėms.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė

- Reklama -

Kada verta iškeisti didesnį būstą į mažesnį

Daug metų Lietuvoje didesnis būstas laikytas pranašesniu už mažesnes gyvenamąsias erdves. Tačiau keičiantis ekonominei padėčiai ir visuomenės vertybėms, šis suvokimas sparčiai keičiasi. Kas lemia mažesnių būstų populiarėjimą bei kokius aspektus reikėtų apsvarstyti prieš priimant...

Lietuvos ežerai praturtinti dirbtiniu būdu išveistais plačiažnypliais vėžiais

Žuvininkystės tarnybos vykdomi plačiažnyplių vėžių (Astacus astacus L) išteklių atkūrimo Lietuvos vandens telkiniuose darbai antri metai iš eilės yra sėkmingi. Praėjusiais metais pavyko dirbtiniu būdu išveisti ir į Veprio ežerą (Zarasų raj.) išleisti 2...

Reguliarūs pusryčiai ir subalansuota mityba – raktas į gerą moksleivių sveikatą

Vasaros laikotarpiu laisvesnius vaikų valgymo įpročius vėl grąžinti į rudenį grįžtančią rutiną tėvams yra tikras išbandymas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad nuolat augimo procese esančių vaikų mityba turėtų būti nuosaiki, įvairialypė ir subalansuota bei ypač...

Duotas startas atsinaujinusiai Moterų Lietuvos krepšinio lygai

Penktadienį, rugsėjo 15 dieną, Panevėžyje surengtas Moterų Lietuvos krepšinio lygos (MLKL) atidarymas. Artėjantį 2023-2024 m. sezoną lyga pasitinka atsinaujinusi – iškilmingo renginio metu pristatytas naujasis generalinis lygos rėmėjas „SMART WAY“, o lyga nuo šiol...

Mirė pro ligoninės langą iššokęs pacientas

Mirė pro Biržų ligoninės langą iššokęs pacientas, praneša policija. Teisėsaugos duomenimis, šeštadienį, apie 22 val. iš VŠĮ Biržų ligoninės antro aukšto, per langą, iššoko pacientas (gim. 1981 m.), kuris nuo 2023 metų gegužės 15 d....

Darbo ateities tyrėja: į dirbtinį intelektą reiktų žiūrėti, kaip į vasaros praktikantą, kuris visą...

Dirbtiniam intelektui sparčiai skinantis kelią į visas darbo sritis, neretam kyla nerimas dėl ateities. Aalto universiteto darbo ateities tyrimų programos vadovė ir dėstytoja Herta Vourenma sako, kad pokyčius išgyvename visi, svarbiausia – prie jų...

Istorija iš gyvenimo: prostatos vėžys neaplenkia ir stipriausių

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo...

Kaip po nerūpestingo vasaros sezono atgauti gerą fizinę formą?

Pasibaigus vasaros sezonui daugelis iš mūsų susiduria su nerūpestingų atostogų ir dinamiško gyvenimo ritmo pasekmėmis. Tačiau gera žinia ta, kad po vasaros sezono susigrąžinti sportinę formą yra gana nesudėtinga, jei tik nuosekliai laikysitės savo...

Žinoma vizažistė pataria: kaip atlikti nepriekaištingą makiažą su vos keliomis priemonėmis

Be makiažo nė dienos neįsivaizduojantys žmonės dažniausiai savo kosmetinėse turi begales produktų. Visgi, nors neretai kyla pagunda pirkti naujus produktus, savo grožio rutiną paįvairinti galima ir su jau turimais produktais. Žymi vizažistė Alina Silivanova-Alinka...

Maistas ir medžiotojai veja laukinius gyvūnus į kelius – artėja žvėrių aktyvumo pikas

Ruduo – kone klastingiausias laikotarpis vairuotojams. Po vasaros į gatves sugrįžta didesni eismo srautai, ilgėja tamsusis paros metas, padažnėja krituliai. Papildomų iššūkių keliuose kelia ir tradiciškai rugsėjo pabaigoje bei spalį suaktyvėjęs gyvūnų judėjimas. Dėl...

Ar darželis tikrai tinka jūsų vaikui?

Psichologė įspėja, kada tėvams verta sunerimti Prasidėję nauji mokslo metai dažnai tampa tikru išbandymu ne tik moksleivių, bet ir darželį pradėjusių lankyti vaikų tėvams. Vaikų psichologai akcentuoja, kad sulaukti vaiko elgesio pokyčių jam pradėjus lankyti...

Dietologė įvardijo, kuri sviesto rūšis turėtų dažniau atsidurti mitybos racione: dabar geriausias metas jo...

Lydytas „ghi“ sviestas yra kepimo riebalų rūšis, plačiai naudojama Indijos virtuvėje. Pastaraisiais metais šio sviesto populiarumas išaugo ir kitose pasaulio šalyse. „Ghi“ gaminamas kaitinant sviestą, atskiriant vandenį ir pieno medžiagas bei taip paliekant grynus,...

Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose ir užtikrinti tinkamą temperatūrą?

Kondicionierių galima rasti kone kas penktame Lietuvos bute ar name. Dar penktadalis savininkų teigia artimoje ateityje planuojantys jį įsirengti – tokias tendencijas atskleidžia gyventojų apklausa. Visgi ekspertai pastebi, kad ne kiekvienas gyventojas išnaudoja tokius...

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...