Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai informuoja: žiemiški orai, slidūs šaligatviai ir kiemai, plikledis bei kiti žiemiški „malonumai“ kasmet išaugina nelaimingų atsitikimų ir traumų skaičių.
Vyresniems žmonėms didesnė traumų rizika
Labiausiai susižeisti rizikuoja vyresnio amžiaus žmonės. Griuvimai – viena dažniausių jų susižalojimų priežasčių. Vyresniame amžiuje kaulai neretai būna pažeisti osteoporozės, net ir nedidelė trauma gali sukelti labai rimtas pasekmes (pavyzdžiui stuburo slankstelių, šlaunikaulio kaklo, dubens kaulų lūžius). Griūdami žmonės dažnai patiria odos nubrozdinimus, sumušimus kurie vėliau virsta mėlynėmis, sausgyslių patempimus.
Nedidelis patarimas – eidami slidžiu, ledu padengtu paviršiumi, švelniai sulenkite kelius. Taip bus mažesnė tikimybė, kad paslysite, o jei ir paslysite, turėsite daugiau šansų nukristi neskausmingai. Taip pat koją statykite „pilna“ pėda. Geriausia, kad rankose nieko neneštumėte ir jas galėtumėte panaudoti pusiausvyrai palaikyti.
Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras primena, kad esant slidžiai kelio dangai labai svarbu:
• avėti batus žema pakulne bei neslidžiu, grublėtu padu;
• būti atsargiems ir dėmesingiems, jokiu būdu neskubėti;
• nenešti sunkių daiktų, ryšulių, kad lengviau palaikytumėte pusiausvyrą;
• lipant laiptais įsikibti, lipti atsargiai;
• vengti slidžių nuokalnių, jei įmanoma geriau jas apeiti;
• jei neturite neatidėliotinų reikalų, geriau likti namuose.
Kreiptis į gydytoją ar ne?
Net ir nusprendus gydytis patiems, visada rekomenduojama įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus. Jei po 1–2 dienų skausmas, patinimas, uždegimo požymiai nepraeina ar net stiprėja, – į gydytoją kreiptis būtina.
Kaip sau padėti, jeigu sužalojimas nestiprus? Visų pirma, per pirmąsias 24 valandas sumuštą vietą rekomenduojama šaldyti, nes šaltis veiksmingai mažina patinimą, skausmą ir uždegimą. Kad patinimas sumažėtų, sužalota vieta gali būti suspaudžiama elastiniu tvarsčiu. Šildymo procedūros rekomenduojamos 3–4 parą po traumos. Skausmas – visų sužalojimų palydovas, ir jo kentėti ne valia.
Žiemos sportas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, kiekvienais metais Europoje susižaloja tūkstančiai žiemos sporto mylėtojų. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungos valstybėse traumas, po kurių tenka gydytis ligoninėje, kasmet patiria apie 300 tūkst. žmonių, iš kurių apie 170 tūkst. sudaro slidininkų sužalojimai ir 90 tūkst. – snieglentininkų.
Dažniausios žiemos sporto traumos yra galvos ir galūnių. Krentant dažniausiai lūžta čiurnos, blauzdos kaulai, plyšta raiščiai (dėl to, kad slidė neatsisegė). Dar dažnesnės yra kelio traumos – kryžminių ar šoninių raiščių nutraukimas, meniskų plyšimai. Krentant, kai remiamasi rankomis, traumuojami riešai, peties, alkūnės sąnariai. Deja, dažniausiai visos kalnuose patiriamos traumos yra sudėtingos. O pradedantieji, kurie pasirenka tinkamas trasas, dažniausiai kenčia dėl įvairių kūno vietų sumušimų, raiščių patempimų.
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai žiemos pramogų mėgėjus informuoja: dėvint sportinius šalmus sumažėja rizika susižaloti ir patirti sunkias galvos traumas. Apsauginis sniego sporto šalmo poveikis yra akivaizdus: visų pirma, susidūrimo arba kritimo atveju jis sumažina smūgį į galvą. Antra jis apsaugo nuo įvairių objektų patekimo į kaukolę. Šalmas, žinoma, visiškai neapsaugo nuo visų galimų galvos sužalojimų. Svarbu, kad šalmas, kiek leidžia komfortas, turi būti kuo labiau prigludęs, o smakro dirželis visada tvirtai užsegtas. Remiantis naujaisiais duomenų analizės rezultatais, šalmus dėvintys žmonės nuo 21 iki 45 proc. rečiau patiria galvos sužalojimus nei tie, kurie jų nedėvi.
Bendras kūno sušalimas
Bendrasis kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35°C) ilgai veikiant šaldantiems aplinkos faktoriams (šalčiui, vėjui, būnant vandenyje).
Kodėl sušalimas pavojingas?
Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti temperatūros. Krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +27°C, žmogus miršta.
Pirmoji pagalba
1. Neškite nukentėjusįjį į kambario temperatūros patalpą.
2. Nurenkite drėgnus drabužius.
3. Užklokite nukentėjusįjį šilta, sausa antklode.
4. Jei nuketėjusysis nekvėpuoja, nėra pulso ir jo temperatūra didesnė nei +25°C gaivinkite.
5. Jei nukentėjusysis sąmoningas at atgavo sąmonę, duokite gerti šiltų skysčių.
6. Vežkite į gydymo įstaigą gulimoje padėtyje.
Nušalimai
Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko.
Veikiant šalčiui kūno dalis, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Atsiranda skausmas. Oda pabąla, pamėlynuoja. Skausmas išnyksta. Audiniai apmiršta. Lengviausiai pažeidžiamos kūno vietos, kurios sudaro 1/10 visų nušalimo atvejų – rankų ir kojų pirštai, skruostai, ausys, nosis.
Yra keturi nušalimo laipsniai:
I laipsnis: nušalusi vieta – dažniausiai veido, ausų, skruostų, rankų oda – pabalusi, atšildžius lieka rausva dėmė;
II laipsnis: nušalusi vieta pabalusi, atšildžius atsiranda pūslių, tačiau pažeidimas paviršinis;
III laipsnis: nušalusi vieta pabalusi, oda sustangrėjusi. Atšildžius atsiranda kraujingų pūslių, žaizdų – tai giluminis odos pakenkimas;
IV laipsnis: nušalusios kūno dalys, audiniai apmiršta, todėl labai tikėtinos ilgalaikės traumos.
Kodėl nušalimas pavojingas?
• Stiprus skausmas.
• Gali atsirasti žaizdų, į organizmą patekti infekcija.
• Dėl nušalimo žmogus gali likti invalidas.
Žinotina: Nušalusios vietos netrinkite, nekiškite į karštą vandenį. Jei šildant atsiranda pūslių toliau nešildykite. Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu. Nukentėjusįjį skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Pirmoji pagalba II-IV laipsnio nušalimui
1. Duoti gerti šiltų skysčių.
2. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstykite.
3. Sutvarstytą kūno dalį susukite į storą minkštą audinį. Malšinkite skausmą.
4. Skubiai vykite arba vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Šaltasis metų sezonas – tikras išbandymas įvairaus amžiaus žmonėms. Būkime budrūs ir atsargūs. Saugokime patys save ir kitus.
Informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės vaikų ir jaunimo klausimais
