Seimo nariai dirba iš peties – gruodžio 13 d. apsvarstyti trys įstatymų projektai, iš kurių visi sulaukė pritarimo ir bus antrą kartą svarstomi gruodžio 20 d. Seimas ruošiasi išpurtyti kišenes „turčiams“, įvesdamas galingų automobilių bei kitų transporto priemonių, banko indėlių ir nekilnojamo turto prabangos mokesčius.
Ketinama apmokestinti galingas transporto priemonės
Po pateikimo Seimas pritarė siūlymui apmokestinti prabangias transporto priemones – galingus automobilius, motociklus, burines jachtas ir orlaivius.
Nutarta priimti svarstyti naujus mokesčius numatantį Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektą: už balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 16, o susilaikė 34 parlamentarai.
„Nepasiturintys neperka automobilių, kurie kurą ryja kibirais”, – sakė pataisas pristatęs Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas konservatorius Vitas Matuzas. Jis pabrėžė, kad taip nenorima spręsti ekologinių problemų, o tik siekiama apmokestinti prabangų turtą.
Parlamentaras neatmetė galimybės, kad svarstant pataisas komitetuose gali būti įvestas dar vienas rodiklis automobilių apmokestinimui – jo vertė įsigijimo metu. „Dabar problema yra ta, kad nėra Lietuvoje transporto priemonių registro pagal vertes”, – sakė V.Matuzas.
Pasak jo, pataisos leistų į biudžetą papildomai surinkti apie 28 mln. litų
Apmokestinti siūloma jachtas ir lėktuvus, galingesnius nei 150 kilovatų ir per pastaruosius dešimt metų registruotus automobilius bei galingesnius negu 50 kilovatų motociklus.
Mėnesio mokestis už automobilius būtų 0,5 lito už 1 kilovatą, viršijantį nustatytą galią. Burinėms jachtoms būtų taikomas 30 litų mėnesio mokestis už jos ilgio metrą, viršijantį 10 metrų ir jei jachta nėra skirta komercinei veiklai. Orlaiviams, išskyrus oro balionus, siūlomas 0,3 lito mokestis už vieną maksimalios kilimo masės kilogramą.
Apmokestinus palūkanas gali kilti chaosas
Taip pat Seimas antradienį priėmė svarstyti pataisas, kuriomis, siekiant į biudžetą surinkti daugiau pajamų, nuo kitų metų siūloma apmokestinti šalies gyventojų bankuose ir kredito unijose laikomų indėlių palūkanas. Siūloma 15 proc. pajamų mokesčio tarifu apmokestinti didesnes nei 200 litų palūkanas, gautas per metus.
Už tai balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 20, o susilaikė 38 parlamentarai.
„Nemanau, kad laikančius banke 10 tūkst. litų žmones galima vadinti nepasiturinčiais”, – sakė pataisas pristatęs Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Vitas Matuzas.
Susisiekimo ministras liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis prognozavo, kad apmokestinus palūkanas, šalies finansų rinkoje gali būti sukeltas chaosas. „Po „Snoro” banko bankroto, kilusių kalbų dėl kitų bankų stabilumo žmonės sukels chaosą – ims atsiiminėti santaupas iš bankų”, – sakė jis.
Ekonomikos komiteto narys Valdemaras Valkiūnas teigė, kad metų palūkanų, didesnių nei 200 litų, apmokestinimas „paskatins dar didesnę emigraciją ir sukels dar didesnį nepasitikėjimą valdžia”. Jis siūlė papildomų pajamų į biudžetą ieškoti, mažinant viešąsias įstaigas bei labiau prižiūrint viešuosius pirkimus.
Pasak jo, 20 tūkst. litų indėlį laikantis žmogus sumokėtų 30 litų pajamų mokesčio.
Jeigu pataisos būtų priimtos, Finansų ministerijos žiniomis, būtų į biudžetą surinkta iki 55 mln. litų.
Seime – nekilnojamo turto mokesčio projektas
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Vitas Matuzas Seimui pristatė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektu būtų visas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, o fizinių asmenų turimo nekilnojamojo turto vertė, viršijanti 1 milijoną litų, būtų apmokestinta 1 procento tarifu.
Kartu siūloma nustatyti, kad pajamos iš šio fizinių asmenų turimo nekilnojamojo turto apmokestinimo būtų įskaitomos į valstybės biudžetą.
Pagal šiuo metu galiojantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą nekilnojamojo turto mokesčiu jau yra apmokestinamas visas juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir fizinių asmenų komercinės paskirties nekilnojamasis turtas ir kitos paskirties (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties) nekilnojamasis turtas, naudojamas komerciniams tikslams. Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas valstybės biudžetas papildomai gautų apie 17 mln. litų pajamų.
Projektui po pateikimo pritarė 78, prieš buvo 6, susilaikė 32 Seimo narių. Posėdžio metu pritarta siūlymui kreiptis į Vyriausybę išvados.
Parengta pagal naujienų agentūros BNS informaciją.
Kretingos.info
