Turbūt beveik kiekvieną dieną girdime: kažkas serga vėžiu, mirė nuo vėžio, tam tikri maisto produktai sukelia vėžį ir t.t. Vienus tai gąsdina, liūdina, kiti į tai numoja ranka. Kas iš tiesų per susirgimas yra vėžys ir ar kaip nors galime užbėgti už akių šiai sunkiai ligai?
Vėžys yra ląstelių liga, kurios vystymasis yra santykinai lėtas ir trunka daug metų. Vėžinis navikas nėra staiga atsiradęs fenomenas, jam užaugti reikia daug metų. Juo susergama, kai ląstelės ima elgtis nenormaliai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Ląstelėms intensyviai dauginantis susidaro perteklinė audinio masė, kuri gali būti gerybinis arba piktybinis navikas. Gerybiniai navikai retkarčiais gali virsti piktybiniais, nors vis dėlto dažniausiai piktybiniai navikai išsivysto savarankiškai. Piktybinių navikų ląstelės skverbiasi į aplinkinius audinius ir organus, patenka į kraujotaką ir limfinę sistemą. Taip naviko ląstelės iš pirminio židinio kraujagyslėmis ir limfagyslėmis pasklinda po kitus, atokiau esančius, organus.
Vėžys – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje onkologinių susirgimų daugėja. Vyrauja tokie onkologiniai susirgimai kaip priešinės liaukos, gimdos kaklelio, krūties ir odos vėžiai. Mūsų šalyje mirtingumas nuo vėžinių susirgimų pagal priežastis yra antroje vietoje. Lietuvos vėžio registro duomenimis per 2011 metus buvo diagnozuota 17862 piktybinių navikų – iš jų 9120 atvejais – vyrams ir 8742 atvejais – moterims. Liūdina ir tai, kad kasmet palaidojame apie 8 tūkstančius onkologinių ligonių.
Vėžys gyventojus labiausiai įbaugina, kai ši liga nustatoma artimiesiems arba pažįstamiems žmonėms. Tačiau medikai įspėja – profilaktiškai atlikti tyrimus reikėtų visiems. Be to didelėms vėžio rizikos grupėms priklausantys asmenys yra šie: rūkantieji ir gyvenantys ar dirbantys šalia daug rūkančių, nutukusieji, dirbantys kenksmingose pramonės šakose, piktnaudžiaujantys alkoholiu, sergantieji ikinavikinėmis ligomis, sirgusieji ar gydyti dėl piktybinių navikų ir tie, kurių šeimose buvo ar yra sirgusių krūties, storžarnės, skrandžio, prostatos vėžiu.
Onkologinės ligos gali vystytis ir nesiųsdamos jokių pavojaus signalų. Išgijimo tikimybė yra gerokai didesnė, jei onkologinis susirgimas diagnozuojamas anksti, t. y. I – II stadijoje. Todėl labai svarbu imtis onkologinių ligų profilaktinių priemonių.
Šiuo metu Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos ir vykdomos trys prevencinės profilaktinės programos, skirtos onkologinių susirgimų prevencijai. Tai gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa, atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa ir priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa.
Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka viena dažniausių moterų ligų. Kasmet diagnozuojama virš 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais ši liga pasiglemžia šimtus gyvybių. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau nei 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. 2005 m. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino krūties vėžio prevencijos programą, kuri skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus susirgimų prevencijai. Šios programos priemonės yra taikomos vieną kartą per dvejus metus. Viena iš programos priemonių yra pokalbiai su moterimis apie krūties piktybinių navikų profilaktikos priemones bei patarimai kaip stiprinti ir išsaugoti sveikatą, bei moterų nukreipimas atlikti mamografinį tyrimą.
Nuo 2005 metų vykdoma – Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Programa finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl patikra atliekama nemokamai. Minėtos programos tikslas — kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį, nes apie 50 proc. pacientų ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų. Pagal šią programą visiems 50-75 metų vyrams, bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ir broliai yra sirgę priešinės liaukos vėžiu, vieną kartą per 2 metus, atliekamas vyrų prostatos specifinio antigeno PSA koncentracijos kraujyje tyrimas, leidžiantis vėžinį susirgimą nustatyti ankstyvojoje stadijoje. Tyrimas yra neskausmingas, nes tiriamas tik kraujas. Jei nustatytas PSA kiekis bus didesnis, pacientas bus siunčiamas konsultuotis pas urologą ir atlikti prostatos biopsiją — patikimą ištyrimo būdą. Informacija apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA (prostatos specifinio antigeno) nustatymo paslauga galima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose, pas savo šeimos gydytoją
2004 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Ji skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Programos priemonės taikomos vieną kartą per trejus metus. Sergant šia liga ankstyvoje stadijoje kartais nebūna jokių simptomų. Tačiau gali atsirasti kraujavimas iš genitalijų po lytinių santykių, sutrikti mėnesinių ciklas ar prasidėti kraujavimas menopauzėje. Vėlesnėse ligos stadijose simptomų daugėja. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga sergančių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Patikros metu nemokamai atliekamas PAP testas, t.y. moteriai paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo. Tai nesudėtina, neskausminga procedūra. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas.
Sergamumas onkologinėmis ligomis vis dar išlieka neišspręsta visuomenės sveikatos problema. Ne vienos mokslinės studijos metu įrodyta, kad profilaktinės onkologinių susirgimų programos padeda išgelbėti ne vieną gyvybę, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti onkologinių susirgimų diagnostikai, aplinkos ir mitybos gerinimui, sveikos gyvensenos ugdymui. Todėl rekomenduojame aktyviai dalyvauti atrankinės patikros ar ankstyvos diagnostikos programose ir labiau rūpintis savo sveikata. Dėl išsamesnės informacijos apie vėžio prevenciją ir nemokamas paslaugas kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Taip pat turime žinoti, kad nėra vėžio be „ikivėžio“, todėl siūlome kovos su vėžiu „meniu“. Svarbiausia nepamirškite „anti-vėžinio“ maisto, nes maisto produktai, turintys antivėžines molekules, vienas iš žinomiausių ir galingiausių ginklų kovoje su vėžiu. Maistą „lengvai“ virkite, valgykite garuose paruoštus kopūstus (žiedinius, brokolių, briuselio kopūstus) bei nepamirškite vartoti kuo daugiau pomidorų. Nuolat dėkite česnako ir svogūnų į savo ruošiamus patiekalus. Gerkite sojos pupelių sulčių, pieno, japoniškos juodosios arbatos. Atsisakykite alaus, geriau retsykiais išgerti kokybiško raudono vyno taurę. Nepamirškite sardinių ir upėtakio. Vietoj saldumynų vartokite juodąjį šokoladą.
Sumažinkite raudonos mėsos, industriškai paruošto maisto vartojimą. Taip pat venkite ant žarijų paruošto maisto (degėsiai, pelenai, kurie nukrenta bei liepsna produkuoja toksines medžiagas, žinomas kaip aromatiniai angliavandeniai).
Meskite rūkyti (jeigu rūkote, 30 proc. padidėja rizika susirgti onkologine liga) bei reguliariai sportuokite.
Taigi vėžio vystymosi proceso sulėtinimas prevencinėmis priemonėmis duoda mums šansą įsiterpti ir blokuoti „maištaujančias ląsteles“.
Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Birutė Jokubaitienė
Kretingos.info
